Aštuonių aspektų kasdienės dvasinės praktikos kelias greitesniam dvasiniam tobulėjimui

Trumpa santrauka :

Aštuonių aspektų dvasinės praktikos kelias – tai kelias, geriausiai atitinkantis dabartinius laikus. Praktikuokite jį, kad patirtumėte greitesnę dvasinę pažangą ir pasiektumėte savo dvasinius tikslus.

1. Dvasinė praktika greitesniam dvasiniam augimui

Jei norite dvasiškai tobulėti ir siekti, kad kiekviena diena būtų svarbi, šis straipsnis skirtas jums.

Pirmiausia reikia pasakyti, kad šiuolaikiniame pasaulyje domėtis dvasiniu augimu yra tikra palaima. Taip yra todėl, kad daugumai šiuolaikinio pasaulio žmonių materialiniai gyvenimo tikslai paprastai yra svarbesni už bet kokius dvasinius tikslus. Žmonės paradoksaliai siekia laimės materialiame pasaulyje, nors iš tikrųjų tikrąją ilgalaikę laimę gali patirti tik tie, kurie dvasiškai auga net ir atlikdami visas žemiškas pareigas.

Tačiau dvasiškai augti, juolab sparčiai, yra lengviau pasakyti nei padaryti.

Dvasinio augimo siekiančiam žmogui gali kilti daugybė iššūkių, kuriuos pirmiausia reikia suprasti, kad juos būtų galima įveikti savo dvasinėje kelionėje. Šiame straipsnyje pasidalysime tiksliomis praktikomis, kurias pritaikius jūsų dvasinė pažanga bus spartesnė.

2. Iššūkiai, su kuriais galime susidurti kasdien stengdamiesi atlikti dvasinę praktiką

Siekiantysis gali susidurti su daugybe iššūkių. Toliau išvardyti keli pagrindiniai iššūkiai, kuriuos pastebėjome dvasinio tobulėjimo ieškančiam žmogui.

1. Netinkamas vadovavimas : Pirma, gyvename informacijos amžiuje ir yra daugybė (gausybė) dvasinių patarimų. Dėl šios informacijos pertekliaus ieškantysis paprastai sutrinka, ką daryti ir kuo / kuo sekti. Deja, dažniausiai rekomendacijų šaltinis nėra tikras šventasis ar dvasinis vadovas (t. y. asmuo, kurio dvasinis lygis siekia 70 % ar daugiau). Siekiantieji, išsiruošę į dvasinę kelionę, gali būti lengvai suklaidinti gražių žodžių ir pamaldžios elgsenos, kuri gali neturėti tikros dvasinės vertės. Esmė ta, kad jei žmogus nepraktikuoja dvasingumo pagal universalius principus, jis gali iššvaistyti daugybę metų dvasiškai neaugdamas ir negaudamas jokios dvasinės naudos.
2. Ką daryti toliau ? : Kad galėtumėte augti, turite numatyti kitą žingsnį. Deja, daugelis siekiančiųjų dešimtmečius tęsia to paties lygio dvasinę praktiką, kuri gali apimti religinių apeigų lankymą, piligrimines keliones ir pan. Yra sena patarlė, kuri skamba taip – “Jei visada darysi tai, ką visada darai, visada gausi tai, ką visada gauni”. Tai tinka dvasingumui, kaip ir bet kuriai kitai sričiai. Tas pats praktikos lygis duoda tuos pačius rezultatus ir jokio augimo. Daugelis ieškotojų nesupranta, kad norėdami dvasiškai augti, turime būti pasiryžę atlikti vis aukštesnio lygio dvasinę praktiką. Jie neužduoda esminio klausimo: “Koks turėtų būti kitas mano dvasinės praktikos žingsnis?”, taiga niekada ir nežengia kito dvasinės praktikos žingsnio. Tai sąlygoja sąstingį.
3. “Pasidaryk pats” dvasingumo pavojai : Kai turime teisinių problemų, kreipiamės į advokatą, kai turime medicininių problemų – į gydytoją, kai turime televizoriaus problemų – į televizoriaus remonto meistrą ir t. t. Tačiau kai reikia ieškoti krypties, kaip suprasti sudėtingiausią ir viską apimantį mokslą – Dvasingumo mokslą, labai dažnai žmonės mano, kad jiems nereikia jokios pagalbos, kad galėtų orientuotis savo kelyje. Atminkite, kad tai yra mokslas, kurį teisingai praktikuojant galima išsivaduoti iš gimimo ir mirties ciklo. Jie mano, kad skaitydami dvasines knygas arba atlikdami kokią nors jiems patinkančią praktiką galės daryti pažangą. Mūsų patirtis rodo, kad taip būna retai. Be dvasinio vadovo, kuris yra tikrasis vadovas, padaryti dvasinę pažangą yra nepaprastai sunku.
4. Greičio pedalas yra mano valioje : Tarkime, kad siekiančiajam iš tiesų pasisekė, kad jam pavyko gauti tinkamus tikro dvasinio vadovo patarimus ir suprasti, koks turi būti kitas jo dvasinės praktikos žingsnis. Tuomet siekiančiojo augimas vis tiek priklausys nuo jo noro iš tikrųjų įgyvendinti ir gebėjimo atkakliai eiti dvasiniu keliu. Dvasingumo srityje sakoma, kad yra daug pradedančiųjų, bet tik nedaugelis yra ilgalaikiai. Todėl ir finalistų būna labai nedaug. Galiausiai reikėtų nepamiršti, kad dvasingumas yra gyvenimo būdas, kurį reikia nuolat praktikuoti visą gyvenimą.

Vis dėlto, nepaisant daugybės kliūčių, kurias gali pateikti gyvenimas, jei siekiantysis yra nuoširdus ir tikrai trokšta dvasiškai tobulėti, Dievas visada ateina padėti ir nukreipia jį teisingu keliu. Tai išreiškiama Paratparo guru Dr. Athavale žodžiais:

3. Aštuonių aspektų kelias dvasinėje praktikoje

Kaip atsaką į visus šiuos iššūkius Paratpar Guru Dr. Athavale sukūrė Guru malonės kelią (Gurukrupayoga). Jis tai padarė su savo Guru – šventojo Bhaktaradžo Maharadžo (aukščiausio rango šventojo) palaiminimu. Paratpar Guru – tai aukščiausio rango šventasis, t. y. esantis 90 % dvasinio lygio arba aukščiau. Guru malonės kelią sudaro 8 dvasinės praktikos, kurios yra šio kelio pagrindas. Šis kelias sujungia geriausias praktikas iš visų kitų dvasinės praktikos kelių, kad suteiktų siekiantiems analogų neturinčią galimybę šiais laikais patirti spartesnį dvasinį augimą.

Aštuoni Guru malonės kelio (Gurukrupayoga)  aspektai:

1. Asmeninio defekto pašalinimas (ADP) Ir Dorybių Ugdymas arba Swabhavdosh-Nirmulan) ir dorybių ugdymas
2. Ego pašalinimas (Aham-Nirmulan)
3. Dievo vardo (Nam) giedojimas
4. Dvasinių emocijų pažadinimas (Bhav)
5. Absoliučios Tiesos draugija (satsangas)
6. Tarnavimas Absoliučiai Tiesai (Satseva)
7. Pasiaukojimas (Tyag)
8. Dvasinė meilė (Priti)

Skliausteliuose pateikėme sanskrito žodį, kuris reiškia atitinkamą dvasinės praktikos aspektą.

Šiuos aspektus galime pradėti praktikuoti bet kokia tvarka. Galiausiai, norint sparčiau dvasiškai augti, reikia praktikuoti visus aspektus, taip suteikiant siekiančiajam galimybę patirti visapusišką dvasinį augimą. Šie aspektai taip pat padeda siekiančiajam įveikti visas kliūtis ir (arba) iššūkius, kurie trukdo dvasiniam augimui. Kurio aspekto siekiantis žmogus turėtų imtis pirmiausia, iš tikrųjų priklauso nuo jo prigimties. Jei žmogus turi daug asmenybės defektų, tuomet Asmenybės defektų šalinimo (PDR) procesas yra geras atspirties taškas. Jei žmogus yra labai atsidavęs, gera pradžia būtų kartojimas. Jei kas nors labiau orientuotas į veiksmą, pirmuoju žingsniu gali pasirinkti satsevą (tarnystę Absoliučiai Tiesai).

4. Asmenybės defektų pašalinimo procesas ir dorybių ugdymas

Iššūkiai, su kuriais gali susidurti siekiantysis

Asmenybės ydos (arba nepageidaujami bruožai) apima tokias savybes kaip pyktis, godumas, tinginystė, nesaugumas, emocionalumas ir t. t., kurios yra mūsų egzistencijos rykštė. Taip yra todėl, kad jos ne tik daro mus mažiau veiklius, bet ir yra nuolatinis streso ir kančios šaltinis mūsų ir kitų gyvenime. Kiekvienas žmogus turi įvairaus intensyvumo asmenybės trūkumų – vieni jų turi daugiau, kiti mažiau. Siekiantiesiems tokios ydos trukdo patirti bet kokią laimę (jau nekalbant apie Palaimą), kurią mums gali suteikti mūsų dvasinė praktika. Be to, prasiverždamos kaip reakcija į situaciją, šios asmenybės ydos mus destabilizuoja.

Neigiamos energijos iš subtiliosios dimensijos lengvai patenka į žmogų, turintį daug asmenybės trūkumų. Jos paryškina galimas asmens reakcijas ir taip daro neigiamą poveikį jam ir kitiems. Pavyzdžiui, jei turime asmenybės ydą – pyktį – ir savo kalbomis skaudiname kitus, mes patys užsitraukiame nuodėmę. Dvasiniu lygmeniu per dvasinę praktiką gaunama energija naudojama nuodėmei panaikinti. Vadinasi, jos mažina žmogaus gebėjimą atkakliai eiti dvasiniu keliu. Nepriklausomai nuo to, kokiu dvasiniu keliu žmogus eina, jei jis turi daug asmenybės ydų, dvasinė pažanga yra sunki arba net neįmanoma.

Kaip asmenybės defektų šalinimo praktika padeda :

Ko nežinome apie save, to negalime ištaisyti. Asmenybės defektų pašalinimo procesas padeda kaip tik šiuo atveju. Paratparo guru Dr. Athavale’o pradėtas taikyti metodas ne tik padeda siekiančiam įveikti minėtus iššūkius, bet ir sukuria tvirtą pagrindą dvasiniam augimui. Tai daroma trimis etapais.

1. Duomenų rinkimas / stebėjimas : Pirmas dalykas, kurį ši praktika atlieka, yra tai, kad nustato aiškią metodiką, padedančią suprasti, kokie yra mūsų trūkumai. Taip yra todėl, kad dauguma žmonių, būdami labai kritiški ir vertindami kitus, gana dažnai nepastebi savo pačių trūkumų. Naudojant asmenybės defektų pašalinimo proceso metodiką, renkami duomenys apie mūsų daromas klaidas ir jas lemiančias aplinkybes. Renkant tokius duomenis apie save, žmogui atsiveria akys ir jis įvertina savo savybes ir charakterį. Trumpai tariant, šis procesas yra tarsi veidrodis, kuriame atsiveria tikroji žmogaus prigimtis, ir mums visiems tiksliai parodo, kas esame.
2. Analizė : Kiekviena dokumentuose užfiksuota klaida ar trūkumas padeda mums geriau pažinti save. Tai padeda analizuoti, kokia yra tikroji reakcijų priežastis, skatinanti mus klysti. Įgyjame aiškumo apie savo klaidas ir trūkumus. Pavyzdžiui, suprantame, kurios klaidos dažnai kartojasi arba kurios klaidos turi įtakos ne tik mums, bet ir didesnei žmonių grupei. Ši analizė leidžia mums susidaryti realesnį požiūrį į save, leidžiantį aiškiau suvokti, kas ir ką spaudžia mūsų mygtukus.
3. Automatinės rekomendacijos : Išanalizavus pagrindinį asmenybės defektą, dėl kurio kilo klaida, ją ištaisyti gana paprasta.  Tai yra išbandytas ir patikrintas metodas, naudojant vadinamąsias autosmatines rekomendacijas (AR). Šios automatinės rekomendacijos – tai teigiami sakiniai, kurie moko protą tinkamai reaguoti į situacijas. Juos reikia kartoti kelis kartus per dieną. Yra 7 AR metodai. Skirtingai nei afirmacijos, jos yra pritaikytos konkrečiam asmeniui ir su klaida susijusiai situacijai. Taigi, atlikdami jas, galime pradėti savo ydų valymo procesą ir gyventi laimingesnį, prasmingesnį ir palaimingesnį gyvenimą – tokį, koks jis turi būti.

Dorybių ar savybių ugdymas (dar bus paskelbta)

Svarbu ne tik šalinti asmenybės trūkumus, bet ir ugdyti dorybes arba savybes. Taip yra todėl, kad tai bus naudinga ir mums patiems, ir kitiems. Asmenybės defektų šalinimo procesas (ADP) padeda mums iš neigiamos būsenos pereiti į neutralią būseną. Jis taip pat neleidžia mums kurti neigiamos karmos, dėl kurios galiausiai susilaukiame nuodėmių. Kai ADP procesą papildome dorybių, priešingų asmenybės defektams, kuriuos šaliname, ugdymu, tai padeda greičiau pašalinti tą asmenybės defektą.

Svarbu ne tik šalinti asmenybės trūkumus, bet ir ugdyti dorybes arba savybes. Taip yra todėl, kad tai bus naudinga ir mums patiems, ir kitiems. Asmenybės defektų šalinimo procesas (ADP) padeda mums iš neigiamos būsenos pereiti į neutralią būseną. Jis taip pat neleidžia mums kurti neigiamos karmos, dėl kurios galiausiai atsiranda nuodėmės. Kai ADP procesą papildome dorybių, priešingų asmenybės defektams, kuriuos siekiame pašalinti, ugdymu, tai padeda greičiau įveikti tuos asmenybės defektus.

Pavyzdžiui, pyktis. Analizuodami savo pykčio klaidas ir naudodamiesi autopatarimais natūraliai pasieksime ramesnę būseną. Taigi, jei anksčiau jautėmės supykę, kai ant mūsų šaukė sutuoktinis, ADP procesas padės mums  į ramią būseną, kai nereaguosime. Tačiau jei tuo pat metu stengsimės įskiepyti kitų supratimo dorybę, tuomet mūsų pyktis sumažės dar greičiau.

Yra trys pagrindiniai dorybių arba savybių ugdymo etapai :

1. Pasirinkti dorybes, kurios yra priešingos asmenybės trūkumams, su kuriais dirbame.
2. Pasirinkti įvykius, kuriuose galėtume praktikuoti dorybę
3. Užpildyti dorybių ugdymo lapą

5. Ego pašalinimo procesas

Iššūkiai, su kuriais susiduria siekiantysis

Ego yra didžiausias trukdis dvasinėje kelionėje. Taip yra todėl, kad, dvasine prasme, mūsų ego yra tai, kas atskiria mus nuo Dieviškumo arba Dievo mumyse. Turėti ego reiškia gyventi trumparegiškai manant, kad mūsų egzistencija apsiriboja penkiais pojūčiais, protu ir intelektu. Praktiškai tai reiškia, kad turime tokias mintis kaip: mano vardas, mano kūnas, mano išvaizda, mano išsilavinimas, mano padėtis, mano šeima, mano pasiekimai ir t. t. Atrodo, kad šios mano mintys yra svarbiausia ir svarbiausia žmogaus egzistencijos dalis. Žmogus nemąsto plačiau už šį ribotą požiūrį į gyvenimą. Visi mes įvairiais laipsniais daugiausia tapatinamės su šiuo žemesniu požiūriu į save. Kita vertus, dvasinis augimas reiškia peržengti savo žemesniąją savastį, t. y. 5 pojūčius, protą ir intelektą, ir patirti kiekviename iš mūsų gyvenančią Sielą arba Dievo principą.

Ego trukdo mums patirti mumyse esantį Dievo principą. Nors visos asmenybės ydos kyla iš ego, ego yra subtilesnės prigimties. Ego pasireiškia daugybe būdų. Dažniausiai ne taip plačiai žinomos ego apraiškos yra šios – išdidumas, pranašumas, menkavertiškumas, mokytojiškas požiūris, aš esu teisus, autoritetingas kalbėjimas, dažnas garsus kalbėjimas, lūkesčių turėjimas, pagyrų siekimas, pareigingumas, galvojimas apie savo išvaizdą, savanaudiškumas, nuolatinis kalbėjimas apie save ir savo šeimą, mano norams turi būti teikiama pirmenybė ir t. t.

Tai turėtų padėti suprasti, kiek daug aspektų turi žmogaus ego.

Nepriklausomai nuo to, kokiu keliu einate, jei turite didelį ego, dvasinė pažanga neįmanoma.

 Kaip ši praktika padeda

Kad darytume dvasinę pažangą, mūsų ego turi sumažėti. Alternatyvos nėra. Tačiau mūsų ego mumyse taip giliai įsišaknijęs, kad jį pašalinti nelengva net praktikuojant dvasingumą. Taigi, užuot galvoję, kad atlikdami dvasinę praktiką ego pašalinsime automatiškai, turėtume sąmoningai stengtis sumažinti ego. Kai kurios pastangos, kurias galima dėti praktiniu lygmeniu siekiant sumažinti ego, pateikiamos toliau:

• • Maldos : Kai nuolankiai ir nuolankiai meldžiamės Dievui, išreiškiame savo bejėgiškumą. Tai padeda sumažinti ego. Keletas maldų, kuriomis galime sumažinti ego, pavyzdžių:
    • O Dieve, padėk man suvokti aspektus, kurie skatina mano ego.
    • O Dieve, prašau, sukurk mano gyvenime atsitikimų ir leisk man atsidurti tarp asmenų, kurie padėtų sumažinti mano ego.
    • O Dieve, prašau, padėk man priimti visas pastabas ar klaidas, apie kurias mane įspėja kiti.
  • Gebėjimo mąstyti apie kitus ugdymas padeda sumažinti ego. Turėtume stengtis mąstyti apie kitus praktiniu lygmeniu. Pavyzdžiui, matydami, kad kuriam nors iš šeimos narių padidėjo darbo krūvis, galime pasisiūlyti išlyginti jo drabužius arba padėti jam kitais būdais.
  • Fizinių darbų, tokių kaip indų valymas, namų tvarkymas ir t. t., atlikimas padeda greičiau sumažinti ego. Kad gautumėte daugiau dvasinės naudos, galite melstis, kad užduotis būtų atlikta kaip satseva (tarnystė Dievui).
  • Pagalvokite, kokia didžiulė yra Visata ir koks mažas žmogus, palyginti su ja. Arba pagalvokite apie laiko platybes ir apie tai, koks trumpas, palyginti su jomis, yra mūsų gyvenimas. Tokios mintys padeda sumažinti ego.
  • Išlaikyti perspektyvą arba dvasinę emociją (dvasinė emocija bhav), kad viskas vyksta pagal Dievo norą arba dėl Dievo. Pavyzdžiui, žemiškajame gyvenime turėtume jausti dvasinę emociją: “Dievas mane išmokė”, o ne “esu protingas ir baigiau Harvardo universitetą”, “Dievas suorganizavo mano santuoką”, o ne “aš susituokiau” ir t. t.
  • Dėkingumo aukojimas : Išreikšdami dėkingumą, Guru arba Dievui atiduodame savo vaidmenį (aš tai padariau), o tai padeda sumažinti ego. Norėdami sužinoti daugiau, skaitykite mūsų straipsnį apie tai, kas yra dėkingumas dvasiniu požiūriu.

Daugiau informacijos ieškokite mūsų skyriuje apie ego pašalinimą (ego pašalinimas)

6. Dievo vardo kartojimas

Iššūkiai, su kuriais susiduria siekiantysis

Vienas dažniausių iššūkių, su kuriais susiduria siekiantysis, yra laiko stoka. Dažnai girdime siekiančiuosius sakant, kad jie neturi laiko reguliariai dvasinei praktikai. Tai visai suprantama, kad šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame kasdienis gyvenimas kupinas streso ir įtampos, – rasti laiko dvasinei praktikai yra sunku. Ir tarkime, kad siekiančiajam pavyko rasti laiko dvasinei praktikai, pavyzdžiui, meditacijai; net ir tada ji negali būti atliekama nepertraukiamai visą dieną.

Kaip padeda Dievo vardo kartojimas

Dvasiniai Mokytojai rekomenduoja, kad dabartiniame amžiuje Dievo vardo kartojimas yra geriausia dvasinė praktika, nes ją galima atlikti tyliai mintyse visą dieną. Tai dvasinė praktika, kurią lengva atlikti ir kuri nepriklauso nuo laiko ar vietos. Kadangi ją galima atlikti nuolat, ji padeda išsiugdyti dvasinės praktikos vientisumą.

Be to, norint dvasiškai augti, reikia dvasinės energijos. Dievo vardas turi didžiulę teigiamą Dieviškąją Energiją. Kartojant Dievo vardą, žmogus pasisemia Dieviškosios energijos. Kuo labiau susikaupę ar susitelkę kartojame, tuo daugiau naudos gauname iš šios dvasinės praktikos. Kai tai atliekama su dvasine emocija, naudingumas atitinkamai padidėja.

Dar vienas kartojimo privalumas yra tas, kad jis padeda pasąmonėje ištrinti neigiamus įspūdžius apie asmenybės trūkumus. Žmogaus pasąmonėje glūdi milijonai įspūdžių, todėl gali prireikti daugelio metų ar net gyvenimų, kad psichologinėmis priemonėmis būtų galima įveikti nepageidaujamus bruožus. Šį procesą pagreitina Dievo vardo giedojimas. Taip yra todėl, kad reguliariai giedant pasąmonėje susidaro “atsidavimo centras”, kuris pradeda užgožti kitus pasąmonėje esančius įspūdžius. Taigi kiti neigiami įspūdžiai savaime pradeda prarasti savo jėgą ir jų poveikis žmogui sumažėja.

Dvasinė energija, gaunama kartojant, padeda siekti dvasinės pažangos. SSRF rekomenduoja kartoti Dievo vardą pagal jūsų gimimo religiją arba ||Om Namo Bhagwate Vasudevaya|| (giesmė, kuri yra palankiausia dvasiniam tobulėjimui iki 2023 metų). Taip pat rekomenduojama kartoti “Šri Gurudev Datta”. Tai apsauginė mantra, padedanti apsisaugoti nuo dvasinių kančių, kurias sukelia nepatenkintos išėjusios protėvių dvasios (subtilieji kūnai).

Daugiau apie tai, kokį Dievo vardą reikia kartoti, skaitykite mūsų straipsnyje ‘Taip pat galite skaityti mūsų skyrių apie kartojimą’ (Skyrius apie kartojimą) ir sužinoti daugiau.

7. Absoliučios tiesos draugija (satsangas)

Iššūkiai, su kuriais susiduria siekiantysis

Siekiančiojo kelionėje daug kartų prireiks dvasinės pagalbos. Tai gali būti šios situacijos:

• Klausimų apie dvasingumą kėlimas
• Aiškinantis savo abejones dėl dvasingumo ar dvasinės praktikos
• Gauti paramą tais momentais, kai trūksta noro, prarandamas susikaupimas arba pasireiškia negatyvus mąstymas, nežinojimas, kaip įveikti kliūtis ir pan.
• Pagalbos gavimas siekiant dvasinio išgydymo

Be kitų vadovaujančių siekiančiųjų ir bendražygių pagalbos siekiantieji kartais gali pasijusti prislėgti kliūčių, kurios kartkartėmis gali iškilti jų dvasinėse kelionėse. Dėl to jie gali net nutraukti dvasinę praktiką ir atsisakyti savo dvasinių tikslų.

Kaip padeda satsangas

Žodis satsang yra sanskrito kalbos žodis, kuriame “Sat” reiškia Absoliučią Tiesą, t. y. Dievą, o “sang” reiškia “būti “draugijoje”. Taigi jis reiškia būti Absoliučios Tiesos draugijoje. Paprastai tai pasiekiama būnant bendraminčių ir šventųjų draugijoje, kur aptariami teoriniai ir praktiniai dvasingumo aspektai. Satsangas – tai aplinka, palanki ugdyti ieškančiuosius ir padėti jiems dvasinėje praktikoje.

Kolektyvinė dvasinė energija, kuri yra dėl to, kad į satsangą susirenka daugybė ieškotojų, suteikia žmogui impulsą atkakliai tęsti dvasinę praktiką. Ėjimas į garbinimo vietas, šventųjų parašytų dvasinių tekstų skaitymas, buvimas siekiančiųjų draugijoje (vadovaujant šventajam) ir tikro šventojo ar guru aplankymas -yra aukštėjančios kokybės satsango pavyzdžiai.

Vertinant dvasinės praktikos rūšies svarbą skalėje nuo 1 iki 100, santykinė Dievo vardo kartojimo svarba yra 5 %, o buvimo satsange ir šventųjų draugijoje – 30 %. Šie procentiniai dydžiai, gauti atlikus dvasinį tyrimą (pasitelkus išlavintą šeštąjį pojūtį), išryškina satsango svarbą.

Toliau pateikiami keli iš daugelio buvimo satsange privalumų.

• Būdamas satsange žmogus įgyja įsitikinimą ir norą atkakliai tęsti dvasinę praktiką. Didėja entuziazmas dvasinei praktikai.
• Satsanguose esanti Dieviškoji sąmonė (Čaitanja) taip pat padeda siekiančiajam suteikti dvasinės energijos dvasinei praktikai.
• Tarp satsange dalyvaujančių siekiančiųjų atsiranda artumo jausmas ir lengviau išsiugdyti didesnę meilę
• Galime pasimokyti iš kitų satsange dalyvaujančių siekiančiųjų dvasinės praktikos pastangų.
• Dalyvaudamas satsange žmogus gali patirti aukštesnio lygio dvasinę patirtį, nei yra įpratę Tai padeda sustiprinti tikėjimą dvasingumu.

Taip pat galite apsilankyti mūsų skyriuje apie satsangus (skyrius apie satsangus) ir sužinoti daugiau apie šį dvasinės praktikos aspektą.

8. Tarnavimas Absoliučiai Tiesai (Satseva)

Iššūkiai, su kuriais susiduria siekiantysis

Kai siekiantiejii savo gyvenime atranda Dvasingumą, jiems kyla noras laisvalaikiu ką nors nuveikti, kad pasitarnautų Dvasingumui. Kartais dėl vadovavimo stokos jie galiausiai imasi socialinės tarnystės ar labdaros darbų, kurie gali neatitikti tarnystės Dvasingumo sklaidai. Vykdant tokią veiklą, kaip socialinė tarnyba ar labdaringa veikla, taip pat kyla pavojus, kad padidės asmens ego. Taip yra dėl to, kad socialiniams darbuotojams neišvengiamai kyla tokios mintys: “matote, kiek daug padariau”, “aš darau tokį gerą darbą visuomenei”, “aš esu toks geras žmogus” ir t. t., o tai dvasine prasme prilygsta dorovingumui. Sprendžiant socialines problemas, tokias kaip skurdas, prasta sveikatos priežiūra ir t. t., gali padidėti jų emocionalumas, o tai savo ruožtu didina jų ego. Jei tai daroma ne iš teisingos perspektyvos, rizikuojama sukurti naujas duotybės sąskaitas (karmines sąskaitas) su žmonėmis, kuriems jie padeda. Norėdami sužinoti daugiau, skaitykite mūsų straipsnį apie tai, ar socialinė tarnystė laikoma dvasine praktika.

Kaip Satseva padeda

Satseva reiškia tarnystę Absoliučiai Tiesai, o tai reiškia tarnavimą Dievo misijai skleidžiant dvasingumą (kuris turi atitikti universalius dvasinius principus). Satsevos pradžia laikoma dideliu šuoliu mūsų dvasinėje praktikoje, nes ji suteikia mums daug galimybių dvasiškai augti. Vertinant šios rūšies dvasinės praktikos svarbą skalėje nuo 1 iki 100, santykinė Dievo vardo giedojimo svarba yra 5 %, o buvimo satsange ir šventųjų draugijoje – 30 %, kaip jau minėta. Palyginti su šiomis dviem kitomis praktikomis, santykinė satsevos svarba yra 100 %.

Kai dalyvaujame Dievo misijoje skleisti dvasingumą, Jis mumis džiaugiasi. Jis mato, kad mes nesame savanaudžiai ir galvojame ne tik apie savo asmeninį dvasinį augimą, bet ir apie tai, kaip kiti galėtų dvasiškai tobulėti. Tai padeda mums suvokti Dievo savybę – visapusiškumą. Tai panašu į tai, kaip Dievas rūpinasi visų būtybių dvasine pažanga. Taigi, įsisavinant šią Dievo savybę, satseva skatina greitesnę dvasinę pažangą.

Tarnystė Dievui, arba satseva, apima visus kitus dvasinės praktikos veiksmus.

• Atlikdami satsevą stebime savo klaidas,
  kiti siekiantieji taip pat mums išsako nuomonę,
  kuri padeda mums tapti dvasiškai
  introvertiškais (antarmukh), todėl vyksta PDR.
• Vėliau siekiantyieji atlikdami satsevą pradeda jausti dėkingumą, nes patiria, kiek daug Dievas daro dėl jų gyvenime. Taigi satseva sukelia dvasinę emociją.
•  Svarbu tai, kad satseva mus sujungia su samashti sadhana vadinama sąvoka, kuri padeda visuomenei dvasiškai augti. Dabartiniame amžiuje santykinė samashti sadhanos svarba sudaro 70 %, o vyashti sadhanos, t. y. individualios dvasinės praktikos, – 30 %.
•  Aukojant savo laiką ir pastangas Dievo misijai, vyksta kūno, proto, intelekto aukojimas. Be to, kai atliekame satsevą su kitais, tai suteikia mums galimybę mokytis iš jų ir praktikuoti mąstymą apie kitus, todėl žingsnis po žingsnio ugdome Dievo meilę (priti).

Paratpar Guru Dr. Athavale malonės ir vadovavimo dėka SSRF sukūrė platformą, kurioje ieškantieji gali atlikti satsevą pagal savo laiką, interesus ir galimybes. Prie šios platformos prisijungė daugybė siekiančiųjų iš įvairių pasaulio vietų, kad galėtų skirti savo laiką ir gebėjimus įvairioms satsevoms, kuriomis siekiama skleisti dvasingumą. Kai kurios iš tokių satevų apima knygų ar straipsnių vertimą, pagalbą organizuojant ir vedant paskaitas ir dvasinius seminarus, satevą, susijusią su SSRF socialinės žiniasklaidos puslapiais, straipsnių ir tinklaraščių rašymą, dalyvavimą prižiūrint ir plėtojant SSRF svetainę ir kt. Kreipiamės į savo skaitytojus, norinčius pradėti satsevą, prašydami susisiekti su mumis per “LiveChat” funkciją.

Norėdami daugiau sužinoti apie satsevą, apsilankykite tam skirtame skyriuje.

9. Dvasinės emocijos (bhav) pažadinimas

Iššūkiai, su kuriais susiduria siekiantysis

Įsivaizduokite, kad užsiimate veikla ar profesija be jokios aistros. Visa veikla atrodys sausa ir trūks entuziazmo. Panašiai yra ir su dvasine praktika. Labai dažnai siekiantieji, pradėję dvasinę praktiką, atlieka dvasinės praktikos veiksmus, tačiau gali nepajusti Dieviškumo jausmo. Taip yra todėl, kad jie nežino, kaip elgtis žadinant dvasinę emociją. Tačiau kai jie patiria bhav, tai į jų gyvenimą ir dvasinę praktiką įneša Dieviško saldumo.

Kaip bhav padeda ir kaip ją pažadinti

Yra toks posakis: Kur yra dvasinė emocija (bhav), ten yra Dievas.

Šis teiginys parodo, kokią didžiulę reikšmę turi pastangos pažadinti dvasines emocijas. Taigi, kas yra bhav? Žodžiai nepadeda paaiškinti šio aukščiausios vertės dvasinio jausmo. Bhav yra vienybės su Dievu jausmas. Tačiau kaip tai jaučiama ?

Paprastai visi puikiai suvokiame savo egzistavimą. Tačiau kai stengiamės pažadinti dvasinę emociją, turime galimybę patirti Dievo buvimą. Tai yra nuostabus jausmas, kai jaučiame, kad esame bendrystėje su Dievybe. Tokioje būsenoje nėra jokių poreikių, jokių norų, tik Palaimos, meilės, dėkingumo ir vienybės su Dievu jausmas. Dažnai tai lydi tam tikros fizinės apraiškos – ašaros, drebulys ir pan. Ji suteikia prasmę viskam, ką darome atlikdami dvasinę praktiką, ir į mūsų gyvenimą atneša Dieviškąją esmę. Jaučiame, kad Dievas arba Guru yra šalia mūsų ir eina kartu su mumis. Tą akimirką stresas išnyksta. Kuo didesnė dvasinė emocija, tuo didesnis artumo su Dievu jausmas.

Kartais mūsų dvasinė emocija pabunda spontaniškai, kai jaučiame dėkingumą Dievui arba prisimename, kiek daug Dievas mums suteikė. Tačiau svarbu nuolat stengtis proto ir intelekto lygmenyje, kad mūsų dvasinė emocija stiprėtų ir taptų nuolatinė mūsų gyvenime.

Pateikiame keletą paprastų žingsnių, kaip sustiprinti dvasinę emociją.

• Visus kasdienius darbus galime atlikti jausdami, kad tarnaujame Dievui. Pavyzdžiui, tvarkydami namus galime nusiteikti ir dvasiškai jaustis taip, kad tvarkome Dievo namus.
• Gamindami valgį galime puoselėti dvasinę emociją, kad gaminame valgį Dievui. Atlikdami pareigas darbe galime jausti, kad tarnaujame Dievui, ir t. t.

Svarbu prisiminti, kad mes negalime nuolat išlikti bhav būsenoje. Tačiau nepamirškite, kad tai yra tikslas, kurio siekiame. Būti nuolatinėje bhav būsenoje įmanoma pažengusiame dvasiniame lygmenyje. Taigi nenusivilkite, jei iš pradžių negalite patirti bhav. Kur kas svarbiau nuolat dėti pastangas, kad pažadintumėte bhav. Kai mes nuoširdžiai stengiamės, Dievas mums dovanoja bhav ir savo Dieviškąjį buvimą. Daugiau informacijos apie pastangas, norint patirti bhav, rasite mūsų skyrius apie dvasinę emociją.

10. Aukojimas (Tyag)

Iššūkiai, su kuriais susiduria siekiantysis

Daugelis siekiančiųjų nežino, kaip tęsti savo dvasinę praktiką. Vienas iš pagrindinių veiksnių yra tai, kad jie yra pripratę prie savo komforto zonos ir nusistovėjusios rutinos. Jie nenori išeiti už jos ribų. Todėl jie nežengia kito dvasinės praktikos žingsnio.

Be to, žmonės yra prisirišę prie įvairių dalykų – fizinių ar emocinių. Jie klaidingai įsivaizduoja, kad tai, prie ko prisirišę, atneš jiems ilgalaikę laimę. Tai gana toli nuo tiesos. Kaip žinote, gyvename pasaulyje, kuris nuolat keičiasi, ir dalykai, prie kurių esame prisirišę, gali atnešti mums didžiulį liūdesį, jiems pasikeitus. Atsisakyti prisirišimo ir išeiti iš komforto zonos yra lengviau pasakyti nei padaryti.

Taigi, koks yra šios problemos sprendimas?

Kaip padeda aukojimas ir kaip tai padaryti :

Dvasinė aukojimo praktika apima suderintas pastangas aukoti savo kūną, protą ir turtą, kad tarnautume Dievui arba padėtume vykdyti Jo misiją – skleisti dvasingumą.

Tačiau kai kalbama apie “aukojimąsi”, “susilaikymą” ar “dalykų atsisakymą”, kai kurie iš mūsų gali klaidingai suprasti, kad tai reiškia, jog galiausiai teks atsisakyti savo žemiškojo gyvenimo. Galima pagalvoti: ‘O jei aš duosiu ir nieko negausiu mainais?‘ Dėl to galime bijoti ir dvejoti, ar imtis tokios dvasinės praktikos formos.

Svarbu suprasti šios praktikos dvasią. Ji turi būti atliekama iš meilės, tada niekada nesijausime, kad aukojamės. Pasaulietinis pavyzdys, galintis padėti suprasti tokią auką, yra tėvų pasiaukojimas dėl savo vaikų. Jie gali patirti daugybę sunkumų ir aukotis, kad užtikrintų savo vaikams geriausias galimybes. Jie niekada to nejaučia, nes tai daro su meile. Aukojimasis kaip dvasinė praktika yra panašus. Skirtumas tik tas, kad čia mes atiduodame šiek tiek to, ką gavome iš paties Kūrėjo, kad Jam tarnautume. Tačiau tam reikia pastangų, ir vis dar gali kilti dvejonių, ar išeiti iš savo komforto zonos ir paaukoti savo protą, kūną ar turtą.

Taigi galima pradėti nuo mažų aukų. Tarkime, turite įprotį vietoj to, kad be tikslo naršytumėte po socialinės žiniasklaidos kanalą, pavyzdžiui, “Facebook”, ir tikrintumėte, kiek “patinka” paspaudimų turi jūsų įrašai, po valandą iš eilės. Tuomet nedidelė proto auka galėtų būti tas laikas, kurį praleisite dvasinėje praktikoje susikaupę kartodami Dievo vardą. Pastebėsite, kad kiekvieną kartą, kai pasirenkate artėti prie Dievo ar Jam tarnauti, gaunate naudos – tai gali būti fiziškai ar protiškai ir visada dvasiškai.

Kai siūlome save – nesvarbu, ar tai būtų protas, kūnas, ar turtas, – sukuriame savyje erdvę priimti. Kai stengiamės išeiti iš savo komforto zonos ir žengiame žingsnį Dievo link, patiriame, kad Jis dėl mūsų daro daug daugiau. Tai suteikia mums tikėjimo paaukoti vis daugiau savo žemiškos egzistencijos, kad patirtume Dieviškumą.

Kai kurie iš būdų, kaip galime aukoti :

• Atiduoti savo laisvalaikį tarnauti Dievui
• aukoti savo talentus ir įgūdžius tarnauti Jo misijai
• aukoti, kad padėtume skleisti dvasingumą
• Net jei nieko neturime, vis tiek turime fizinį kūną. Galime padėti sutvarkyti patalpas prieš Dvasingumo seminarą.

Aukoti galima pagal savo galimybes. Didėjant mūsų dvasinės praktikos kokybei ir kiekybei, automatiškai didėja ir mūsų noras aukoti. Tačiau galiausiai turime paaukoti viską ir savo prisirišimus, susijusius su kūnu, protu ir turtu. Tik tada, kai visiškai atsisakysime žemiškojo gyvenimo būdo ir visų su juo susijusių prisirišimų, galėsime visiškai patirti Dievą.

Norėdami sužinoti daugiau, skaitykite mūsų skyrių apie pasiaukojimą.

11. Dvasinė meilė (Priti)

Iššūkiai, su kuriais susiduria siekiantysis

Šiandienos pasaulio realybė yra tokia, kad dauguma žmonių yra egocentriški. Žmonių, kurie nuoširdžiai galvoja apie kitus ir be jokių paslėptų motyvų iškelia kitus aukščiau savęs, pasitaiko retai.

Taigi, jei paimtume du meilės ir mąstymo apie kitus kontinuumo galus, viena pusė reikštų egocentrizmą, o kita – besąlygišką meilę kitiems. Dievo meilė, kuri yra dvasinė meilė, arba Priti, įkūnija besąlygišką meilę kitiems. Šią nesavanaudiškos meilės kitiems ir visai kūrinijai formą demonstruoja labai aukšto dvasinio lygio šventieji.

Ši unikali Dievo savybė daro Jį tokį žavų visai žmonijai ir visoms subtilioms dvasinės dimensijos esybėms.

Jei siekiantysis žmogus nori susilieti su Dievu, kad ir kur jis būtų šiame kontinuume, jis turi stengtis pereiti į besąlygiškos meilės kitiems pusę. Taip yra todėl, kad kaip aliejus ir vanduo negali susijungti dėl savo skirtingų savybių, taip egocentriškas žmogus negali susijungti su Dievu, kurio savybė yra Priti. Tačiau stengtis rodyti nesavanaudišką meilę, kai mus supa savanaudiškas ir egocentriškas pasaulis, nėra lengva. Šiuolaikiniame pasaulyje esame įpratę pirmiausia iškelti save į pirmą vietą. Galime baimintis, kad kiti gali mumis pasinaudoti, nes gali manyti, kad esame klusnūs.

Taigi, kaip šiuolaikiniame pasaulyje tapti mylinčiu žmogumi?

Štai čia reikia pradėti mokytis apie dvasinę meilę (Priti) ir ją praktikuoti.

Kaip Priti praktika padeda siekiančiajam

Jei yra koks nors dalykas, kuris peržengia visas ribas, tai meilė.

Galite turėti dvasinių žinių, bet jei neturėsite meilės, žmonės nejaus jums artumo.

Meilė turi atsiskleisti visuose mūsų veiksmuose, kalboje ir elgesyje su kiekviena gyva būtybe ir net negyvais daiktais, ir ji turi kilti iš mūsų vidaus. Jos negalima suvaidinti. Dievas mano, kad visas pasaulis yra Jo, todėl ir mes pagaliau turime pasiekti tokį etapą, kai manysime, kad visas pasaulis yra mūsų. Tik tada galėsime susilieti su Dievu.

Negalime per vieną dieną virsti žmonėmis, gebančiais puoselėti dvasinę meilę.

Todėl turime pradėti nuo mažų kasdienių pastangų, kurių pavyzdžiai pateikiami toliau.

• Daryti ką nors dėl kitų
• Daryti tai, ko nori “kiti”, o ne “mano noras”, yra svarbi šio žingsnio praktika.
• kalbėti švelniai, nuolankiai ir su meile
• PDR pastangos mažinti savo lūkesčius kitų atžvilgiu
• Nekritikuoti ir nesmerkti kitų, būti labiau supratingam ir tolerantiškam kitų atžvilgiu
• nesavanaudiškai veikti
• Išlaikyti dvasinę emociją, kad tarnaujate Dievui kituose, iš esmės stengdamiesi visame kame įžvelgti Dievą
• praktikuoti empatiją kitiems ir jų situacijoms
• vertinti kitus ir būti dėkingiems kitiems
• praktikuoti atleidimą, kai ne tik atleidžiate, bet ir pamirštate incidentą
• padėti kitiems suprasti dvasingumo svarbą ir padėti jiems jį praktikuoti

Iš pradžių tai galima praktikuoti su kitais siekiančiaisiais ir artimaisiais. Žingsnis po žingsnio galime plėsti šios praktikos sritį, įtraukdami draugus, kolegas, pažįstamus, nepažįstamus žmones, gyvūnus, negyvus daiktus ir net priešus.

Kai tokios pastangos taps mūsų kasdienybės dalimi, tapsime mielesni kitiems. Patiriame palaimingą jausmą, nesavanaudiškai tarnaudami kitiems ir nieko nesitikėdami. Tai skatina mus ir toliau tai daryti vis dažniau ir dažniau. Iš pradžių turime dėti daugiau pastangų galvodami apie kitus, o vėliau, pasiekus 70 % dvasinį lygį, t. y. pasiekus šventumą, pradeda reikštis tikroji Priti.

Norėdami paskaityti daugiau, žr. skyrius apie dvasinę meilę (Priti).

12. Išvada

Remiantis dvasingumo mokslu, pagrindinis gyvenimo tikslas yra dvasinis augimas. Tai kilniausias iš visų žmogaus tikslų ir pastangų. Ėjimas į aukščiausią Dvasingumo lygį suteikia mums dovaną patirti Palaimą, aukščiausią laimės formą, kuri nuo nieko nepriklauso. Tokioje būsenoje žmogus yra Palaimingas nepriklausomai nuo savo padėties. Pažengusių dvasinio lygio žmonių įtaka yra tokia didelė, kad daro teigiamą įtaką viskam, kas juos supa.

JT duomenimis, vidutinė tikėtina žmogaus gyvenimo trukmė yra maždaug 72 metai. Taigi mums liko šiek tiek daugiau nei 50 suaugusiųjų metų (arba maždaug 18 250 dienų), kad pasiektume savo tikslą. Priklausomai nuo to, kokio amžiaus esate skaitydami šį straipsnį, kaip ieškotojas suprasite, kad dabar dvasiniam tikslui pasiekti liko labai nedaug laiko. Kalbant rimčiau, jei nepasieksime ribinio dvasinio lygio, karmos (likimo) dėsnis garantuoja, kad mes vėl gimstame Žemėje, kad ištaisytume savo karmą. Atgimimas Žemėje dabartinėje Kaliyug eroje paprastai reiškia daugiau kančių nei laimės gyvenime.

Dabar, jei yra vienas dalykas, kurio niekada negalime susigrąžinti – tai laikas, o jei yra vienas dalykas, kuris gali prabėgti akimirksniu – tai laikas. Vieną dieną atsibudę suprantame, kad esame savo gyvenimo žiemą, ir stebimės, kur prabėgo laikas. Taigi siekiančiajam, norinčiam dvasiškai augti, reikia skaičiuoti kiekvieną dieną, nes dvasiškai augti iki aukštesnių dvasinių lygių gali prireikti viso gyvenimo. Meldžiamės, kad siekiantieji pasinaudotų šiomis žiniomis, pasirinktų aštuonių aspektų kelią, kuris yra “Guru malonės kelias (Gurukrupayoga)”, ir pasinaudotų greitesnės dvasinės pažangos privalumais.