Kas yra dvasingumas ?

1. Įvadas į dvasingumą

Daugelis iš mūsų savo būdais tyrinėja dvasingumą. Nors šie ieškojimai yra labai individualūs (t. y. kiekvienas turime savo asmeninį Dvasingumo apibrėžimą), tačiau savo dvasia jie yra kolektyviniai. Taip yra todėl, kad Dvasingumas žmonių sąmonėje yra prasmės, tikslo ir gyvenimo krypties paieškos sinonimas.

Žmones Dvasingumas traukia ir jie leidžiasi į dvasines keliones dėl skirtingų priežasčių. Apskritai yra kelios pagrindinės priežastys.

1. Smalsumas dvasiniam aspektui: tai apima atsakymų į giluminius gyvenimo klausimus, pavyzdžiui, koks yra gyvenimo tikslas, iš kur aš atsiradau ir kur eisime po mirties?
2. Susidūrus su gyvenimo problema : Neįveikiamos gyvenimo problemos dažnai paskatina žmones ieškoti atsakymo į savo problemas už šiuolaikinio mokslo ribų. Tai apima kreipimąsi į astrologą, aiškiaregį ar šventąjį žmogų.
3. Domina dvasinis gydymas : Gebėjimas išgyti pasitelkiant subtiliąsias energijas yra menas, kuriuo užsiimama jau tūkstantmečius.
4. Domina asmenybės tobulinimas: Noras būti geresniu žmogumi gali paskatinti žmogų siekti dvasingumo ir dvasingesnio gyvenimo būdo.
5. Noras dvasiškai tobulėti : Kai kurie iš mūsų turi įgimtą poreikį dvasiškai tobulėti ir jiems nereikia katalizatoriaus, kuris pastūmėtų juos link dvasingumo.

Tiems, kurie ieško dvasingumo prasmės, internete galima rasti daug literatūros. Tačiau dėl to kyla dar viena problema, nes gali kilti painiava, ką pasirinkti kaip tikslų apibrėžimą. Šiame straipsnyje pateikiame Dvasingumo apibrėžimą ir pateikiame praktinių įžvalgų apie Dvasingumą.

2. Dvasingumo apibrėžimas

Sanskrito kalboje dvasingumas vadinamas adhyātma. Jis kilęs iš dviejų žodžių Adhi ir Ātman (Ātmanahā). Adhi reiškia susijęs su tema, o Ātmā – siela. Siela yra Dievo principas kiekviename iš mūsų ir yra mūsų tikroji prigimtis. Ji yra pagrindinė subtilaus kūno, kuris yra dalinė Aukščiausiojo Dievo principo dalis, sudedamoji dalis. Jos savybės yra Absoliuti Tiesa (Sat), Absoliuti Sąmonė (Čit) ir Palaima (Ānand). Sielos neveikia gyvenime patiriami pakilimai ir nuosmukiai (taip pat laimė ir nelaimė), nes ji nuolat yra palaimos būsenoje.

Mūsų natūrali būsena yra būti palaimoje (tokia yra mumyse esančios Sielos prigimtis), ir mes visi iš prigimties trokštame būti tokioje būsenoje. Dėl šios priežasties mes visi ieškome laimės gyvenime ir bėgame paskui įvairius dalykus, kurie, mūsų manymu, padarys mus laimingus. Tačiau, kaip visi žinome, dėl šiuolaikinio gyvenimo streso ir įtampos “laimė” yra sunkiai pasiekiama ir trumpalaikė.

Taigi dvasingumas skirtas suprasti sielos prigimtį ir grįžti prie susitapatinimo su siela bei patirti ją kaip savo tikrąją prigimtį. Dvasingumas yra išsamus mokslas apie tai, kaip būti palaimoje.

Dvasingumo mokslas yra labai platus ir apima atsakymus į tokius gilius klausimus, kaip “kas aš esu”, “iš kur aš atsiradau”, “koks yra gyvenimo tikslas”, “kur eisiu po mirties” ir t. t.

Sanskrito kalba Dvasingumas arba dvasinis mokslas vadinamas Paravidya (Aukščiausiasis mokslas), o visi kiti mokslai vadinami Aparāvidyā, t. y. žemesnieji mokslai. Sakydami “mokslas”, turime omenyje šiuolaikinį mokslą. Racionalistai ir dauguma žmonių mano, kad mokslas ir Dvasingumas yra dvi atskiros disciplinos. Tačiau Dvasingumas yra žinios apie visaapimančią begalybę, t. y. žinios apie visus dalykus. Jis apima visą fizinį pasaulį ir subtilųjį nematomą pasaulį, visus fizinius ir dvasinius regionus, visus fizinius ir subtilius dažnius, energijas ir vibracijas, visas teigiamas ir neigiamas esybes, visas gyvas ir negyvas būtybes visoje Visatoje. Dvasingumas apima visas žinias ir atmintį apie praeitį, dabartį ir ateitį, nuo Visatos pradžios iki pabaigos.

3. Dvasingumo ir religijos skirtumas

Daugeliui žmonių religija yra pirmoji pažintis su dvasiniais dalykais ir dalykais, kurie yra už fizinio pasaulio ribų. Tačiau religijos dažnai būna sektantiško pobūdžio. Sekta – tai grupė žmonių, kurie paprastai mano, kad jų kelias į Dievą yra geriausias ir priimtiniausias (jei ne vienintelis).

Tačiau vienas iš pagrindinių dvasingumo principų yra tas, kad kelių į Dievą yra tiek, kiek yra žmonių. Lygiai taip pat, kaip gydytojas nepataria to paties vaisto skirtingiems negalavimams, kuriais gali sirgti skirtingi žmonės, taip ir ta pati dvasinė praktika nebūtinai visiems duoda naudos. Kai dvasinė praktika pritaikoma pagal žmogaus temperamentą ir poreikius, ji padeda sparčiau daryti dvasinę pažangą.

Dievas yra visaapimantis, ir norėdami Jį patirti, mes taip pat turime tapti visaapimančiais savo dvasinėmis pažiūromis. Trumparegiškas ar etnocentriškas požiūris į religiją ar dvasingumą dažnai stabdo dvasinį augimą ir veda į sąstingį.

4. Kodėl dvasingumas mums gyvybiškai svarbus?

Nepriklausomai nuo to, kas esame ir iš kur esame kilę, poreikis patirti laimę gyvenime skatina visus mūsų žemiškus siekius. Šis poreikis būdingas mums visiems, nepriklausomai nuo kultūrinės kilmės, religijos, lyties, socialinės ar finansinės padėties ir pan. Tačiau atlikę dvasinius tyrimus nustatėme, kad vidutiniškai žmonės laimę patiria tik 30 % laiko.

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl patiriame nelaimę, yra gyvenimo problemos. Visi žino apie fizines ir psichologines gyvenimo problemų priežastis. Tačiau daugelis iš mūsų nežino, kad fizinio ar psichologinio pobūdžio problemos gali turėti dvasinę priežastį. Tai reiškia, kad nors problema pirmiausia kyla dėl dvasinių priežasčių, ji gali pasireikšti kaip fizinė ar psichologinė problema.

Pagrindinės dvasinės problemos yra likimas (karma), problemos dėl išėjusių protėvių ir nelaimės dėl neigiamų energijų.

Atlikę dvasinius tyrimus nustatėme, kad daugiau kaip 50 % problemų, su kuriomis žmogus susiduria gyvenime, kyla dėl dvasinių priežasčių. Visi svarbiausi gyvenimo įvykiai, tokie kaip santuoka, geri ir blogi santykiai, rimti nelaimingi atsitikimai ir rimtos ligos, dažniausiai yra susiję su žmogaus likimu.

Štai todėl svarbu – tuomet problemos sprendimas turi būti ieškomas atitinkamame lygmenyje.

Kai paciento problema turi dvasinę priežastį, geriausia suteikti dvasinę pagalbą arba taikyti dvasinį sprendimą. Dvasinės priemonės, pavyzdžiui, dvasinės praktikos, padeda spręsti fizines ir psichologines problemas, ypač jei problemos priežastis yra dvasinio pobūdžio..

5.  Dvasingumas ir gyvenimo prasmė

Tam tikru gyvenimo momentu kai kurie iš mūsų pradeda susimąstyti – ar tai jau viskas?

Ar tai viskas, kas yra gyvenime, pavyzdžiui, įgyti gerą išsilavinimą, uždirbti pinigų, gauti paskolą, įsigyti automobilį, gauti dar didesnę paskolą, įsigyti namą, įsigyti dar didesnį namą, pasiekti sėkmę ir pripažinimą kokioje nors srityje, sukurti šeimą ir galiausiai mirti? Kai kurie iš mūsų gali pradėti svarstyti, ar gyvenimas turi kokį nors aukštesnį tikslą.

Tiems iš mūsų, kurie išgyveno šį introspekcijos etapą, atrodo, kad giliai mumyse kažkas pasikeitė. Kai kuriuos iš mūsų tokie jausmai paskatino pradėti savo dvasines keliones.

Remiantis dvasingumo mokslu, iš tikrųjų yra tik 2 priežastys, kodėl gimstame :

• Pirmasis gyvenimo tikslas – išpildyti savo lemtį arba karmą, su kuria gimstame.
• Antrasis ir dar svarbesnis gyvenimo tikslas – dvasiškai tobulėti.

Dvasingumo praktikavimas pagal universalius principus padeda siekti abiejų šių tikslų. Tai padeda pašalinti nepalankų likimą, dėl kurio esame nelaimingi, ir dvasiškai tobulėti.

Pastaba : Daugiau informacijos rasite straipsnyje Kas yra gyvenimo tikslas?

6. Dvasingumas yra praktinis mokslas

Daugelis iš mūsų yra skaitę knygų apie dvasingumą ir dvasines sampratas. Tačiau vien teorija (net jei ji teisinga), be to, kad suteikia žmogui kryptį, jei ji nėra įgyvendinama praktiškai, niekada negali būti patirta. Tai žmogui lieka tik intelektualiomis dvasinėmis sąvokomis. Tik tuomet, kai žmogus žinias pritaiko praktiškai, jis įgyja dvasinės patirties arba Dvasingumo patyrimą. Dvasinė praktika iš tiesų padeda žmogui suprasti Dvasingumo svarbą. Štai kodėl sakoma, kad žmogaus dvasinėje kelionėje teorinės Dvasingumo žinios turi tik 2 % reikšmės, o 98 % reikšmės turi praktika.

Jei žmogus tik skaito apie dvasingumą ir jo nepraktikuoja, jis niekada nesupras ir nepatirs jo svarbos. Todėl anksčiau ar vėliau jis gali nustoti juo domėtis. Tiesą sakant, jis taip pat gali pradėti abejoti jos naudingumu gyvenime.

Kitas svarbus dalykas, į kurį reikia atsižvelgti, yra dvasinės knygos, kuria galbūt sekama, tikrumas. Kadangi dvasinė knyga negali būti lengvai patikrinta, nelengva suprasti, ar ji teisinga. Straipsnyje – Autoriaus įtaka knygoms apie dvasingumą parodėme, kad visos dvasinės knygos nėra vienodos, o dvasinės tiesos lygis priklauso nuo knygos autoriaus.

7. Dvasiškai išsivysčiusio vadovo (guru) svarba dvasingume

Būtina pabrėžti, kaip svarbu dvasinėje kelionėje turėti dvasiškai brandų vadovą (Guru). Bet kokiuose dvasiniuose ieškojimuose Guru yra nepaprastai svarbus. Taip yra todėl, kad dvasingumas – tai kelionė, kurios tikslas – peržengti savo 5 pojūčių, proto ir intelekto ribas ir patirti, kad žmogaus prigimtis yra Siela. Kadangi Guru pats ėjo šiuo keliu, jis yra autoritetas šioje srityje ir gali padėti mums keliauti Dievo realizacijos link.

Deja, dabartiniais laikais 80 % visuomenės guru yra netikri arba neturi dvasinio autoriteto. Jie naudojasi dvasingumo rūbais, kad užsidirbtų pinigų ir įgytų svarbos. Jie daro žalą visuomenei, nes klaidina žmones, kurie domisi Dvasingumu. Dauguma šiuolaikinių žmonių yra maždaug 20 % dvasinio lygio ir nesugeba atskirti, ar žmogus yra šventasis, ar ne. Tačiau jie paprastai seka paskui asmenį, kuris gali juos išgydyti ar daryti stebuklus.

Jei ieškančiojo troškimas yra nuoširdus, tuomet įsikiša nematerialusis Dievo principas ir nukreipia ieškantįjį pas tikrąjį Guru.

8. Dvasiniai keliai

Egzistuoja daugybė bendrųjų kelių į Dievą, populiariausi iš jų išvardyti žemiau.

• Bhaktiyoga – atsidavimo kelias
• Namsankirtanijoga – kartojimo kelias
• Karmakand – ritualinio garbinimo kelias
• Karmayoga – veiksmo kelias (t. y. nesitikėti vaisių iš atliekamo veiksmo)
• Dhyanyoga – meditacijos kelias
• Dnyanyoga – Pažinimo kelias (gauti žinių apie sielą iš šventųjų tekstų arba subtiliai)
• Hathayoga – sąmoningo griežtumo kelias
• Kundaliniyoga – dvasinės energijos kelias

Šie keliai sukurti taip, kad atitiktų ieškančiojo temperamentą. Tačiau, kad ir kokį Kelią į Dievą žmogus pasirinktų, svarbu, kad jis sumažintų savo asmenybės trūkumų intensyvumą. Jei žmogus turi daug asmenybės trūkumų, jis negali išsilaikyti nė viename kelyje.

Siekdamas padėti siekiančiajam greičiau tobulėti dvasinėje kelionėje, Jo Šventenybė Dr. Athavale įkūrė Gurukrupayoga (Guru malonės kelias). Šis kelias sujungia geriausias visų kitų dvasingumo kelių dalis. Jame rekomenduojami 8 dvasinės praktikos žingsniai, akcentuojant trūkumų šalinimą ir ego mažinimą.

9. Kliūtys dvasingumo kelyje

Siekdami dvasinio tobulėjimo, dvasinėje kelionėje galime susidurti su šiomis kliūtimis.

• Neteisingos dvasinės praktikos rekomendacijos : Net jei žmogus labai trokšta daryti dvasinę pažangą, bet vadovaujasi neteisingomis žiniomis, gali būti iššvaistyti mėnesiai ar net metai.
• Ne pagal visuotinius dėsnius: Visa dvasinė praktika turėtų būti pagrįsta universaliais dėsniais / principais, kitaip ji gali vesti į sąstingį.
• Nėra autoritetų, kurie atsakytų į abejones: Jei abejonės dėl dvasingumo neišaiškinamos, siekiantysis gali pasukti klaidingu keliu ir galiausiai prarasti tikėjimą dvasingumu.
• Neigiamos energijos iš dvasinių dimensijų dažnai klaidina siekiančiuosius iš subtiliųjų pasaulių.
• Kartais dvasinėje praktikoje gali kilti sąstingis ir žmogus gali to net nesuvokti. Štai kodėl svarbu savo kelionėje turėti dvasinį vadovą.
• Dvasinis kelias į Dievo realizaciją gali užtrukti metų metus, jei ne dešimtmečius.
• Kartais šiame kelyje siekiantiesiems gali pritrūkti valios, uolumo ar atkaklumo dvasinėje praktikoje, o tai trukdys jų dvasiniam tobulėjimui. Štai kodėl bendravimas su kitais siekiančiaisiais arba dvasine organizacija suteikia reikiamą postūmį ir padrąsinimą dvasinėje kelionėje.

10. Dvasingumo praktikavimas

Dvasinę praktiką pradeda daugelis, bet tik nedaugelis ją baigia. Tik nedaugelis dvasinę praktiką tęsia net metus, o dar mažiau jų pereina į aukštesnius dvasinius lygius.

Kodėl taip yra?

Ne todėl, kad trūksta tikrų siekiančiųjų, norinčių daryti dvasinę pažangą. Be to, dvasingumas yra universalus ir kiekvienas, net daug klaidų padaręs žmogus, atlikdamas nuoširdžią dvasinę praktiką, gali daryti dvasinę pažangą.

Priežastis, kodėl žmonės atsisako Dvasingumo, yra ta, kad daugeliu atvejų žmonės nepraktikuoja Dvasingumo pagal jo universalius principus ir vadovaujami tinkamo dvasinio vadovo. Todėl jų dvasinėje kelionėje įvyksta sąstingis ir laukiamas dvasinis augimas neįvyksta. SSRF rekomenduoja praktikuoti Dvasingumą pagal 6 pagrindinius dvasinės praktikos principus, kad dvasinis augimas būtų spartesnis.

11. Išvada

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums išsiaiškinti dvasingumo reikšmę. Jei jis jums padėjo, pasidalykite juo su kitais, kurie galbūt domisi dvasingumu. Tuos, kurie užsiima dvasiniais ieškojimais, raginame apsvarstyti galimybę perskaityti mūsų skyrių apie dvasinę praktiką. Tuos, kurie dar tik pradeda domėtis dvasingumu, prašome perskaityti skyrių “Dvasinės kelionės pradžia“.

Jei turite kokių nors klausimų, nedvejodami susisiekite su mumis naudodamiesi pokalbių ‘gyvai’ funkcija.