Ar prieš pradėdami nagrinėti ilgalaikės laimės troškimą, kada nors susimąstėte, kodėl mes trokštame būti laimingi? Paprasčiausias atsakymas būtų toks: “Laimė yra geras jausmas!”

Bet tikroji priežastis yra ta, kad kiekvieno iš mūsų viduje yra siela (ātmā). Siela – tai Dievas mumyse, o viena iš Dievo savybių yra amžina palaima (Ānand). Palaima – tai aukščiausios rūšies laimė, kuri nepriklauso nuo nieko kito. Pasąmonėje mes žinome, kad aukščiausia laimės forma (t. y. Palaima) egzistuoja, ir stengiamės rasti šią natūralią Palaimos būseną.

Tačiau darome vieną didelę klaidą. Ieškome šios laimės už savęs, užuot bandę pasinaudoti palaima savyje.

Kartą vienas žmogus juokaudamas pasakė: “Kaip gaila, kad Dievas sukūrė mus su į išorę nukreiptais akių obuoliais, kai begalinę laimę rasime tik tada, jei žvelgsime į savo vidų.”

Štai kodėl mus žavi ir, tiesiogine prasme, įkalina viskas, ką matome išoriniame pasaulyje!