Tai naujas dvasinės praktikos žingsnis. Čia žmogus yra suvokęs dvasinės praktikos svarbą, be to, kartojant Dievo vardą ir dalyvaujant satsange jam suteikiama daug dvasinės patirties. Žmogus įsitikino, kad dvasinė praktika daro teigiamą įtaką jo gyvenimui ir kad jis yra laimingesnis, nepriklausomai nuo to, kokioje situacijoje yra atsidūręs. Šiuo dvasinės kelionės etapu žmogus imasi tarnauti Absoliučiai Tiesai (satsēvā).

Geriausias būdas tarnauti Absoliučiai Tiesai – padėti skleisti dvasines žinias. Tai galima daryti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, papasakoti kitiems apie tai, ką išmokome ir patyrėme, kad ir jie galėtų pasinaudoti teigiamais pokyčiais savo gyvenime. Turime siekiančiųjų, kurie skleidžia Dvasingumą, nemokamai skaitydami paskaitas, kad pažadintų žmones pažinti Dvasingumo mokslą. Už tai jie neuždirba jokių pinigų – kokia tada jiems iš to nauda? Jie įgyja vidinį Palaimos (Ānand) jausmą, kurio negali suteikti jokie pinigai ar žemiška sėkmė. Kai kuriems nepatogu skaityti paskaitas, todėl jie rašo straipsnius į laikraščius arba, naudodamiesi savo kompiuteriniais įgūdžiais, padeda atlikti su interneto svetaine susijusius darbus. Ši svetainė taip pat yra tarnavimo Absoliučiai Tiesai pavyzdys. Kai kurie tarnauja Dievui per meną kurdami gražius dvasinių knygų viršelius, o kai kurie siekiantieji padeda kitiems siekiantiesiems nupirkdami jiems geležinkelio bilietus, kai jie keliauja vesti paskaitų. Viena paprasta atsidavusi siekiančioji neturėjo nė vieno iš minėtų įgūdžių, tačiau ji buvo gera virėja. Todėl ji pakuodavo pietus siekiantiesiams, kuriems tekdavo išvykti į miestą skaityti paskaitų. Skaitykite straipsnį “Kaip galiu prisidėti prie SSRF?“.

Visa, ką darome geriausiai, turėtume aukoti Dievui su atsidavimu širdyje. Turėtume nuolankiai tarnauti, o ne elgtis egoistiškai (ego) – manydami duodame labai daug.