Dvasingumo studijos

1. Dvasingumo studijų svarba

Dvasinių mokslų studijos yra neatsiejamos nuo to, kad padėtų mums suprasti, kodėl turėtume užsiimti dvasine praktika dvasinė praktika. Tik tada, kai intelektas įsitikina dvasinės praktikos svarba, galime reguliariai atlikti dvasinę praktiką. Dvasinių principų supratimas suteikia mums galimybę savo gyvenime priimti geresnius sprendimus.

2. Ką turėtume studijuoti?

• Idealiu atveju knygos, kurias skaitome, turėtų duoti aiškius nurodymus, kaip praktikuoti dvasingumą. Knygose pateikiami nurodymai turėtų atitikti šešis pagrindinius dvasingumo principus šeši pagrindiniai davsingumo principai.
• Žvelgiant iš dvasinių tekstų skaitymo mūsų dvasiniam tobulėjimui perspektyvos, pageidautina, kad skaitytume šventųjų Šventieji or Guru. parašytą literatūrą. Taip yra todėl, kad joje yra Dieviškoji sąmonė (Čaitanja). Atkreipkite dėmesį į SSRF pateiktą Šventojo ir Guru apibrėžimą. Aukščiausio lygio Šventųjų parašytuose tekstuose yra 100 % Dieviškosios sąmonės, palyginti su 0-2 %, kai dvasinius tekstus rašo kiti žemesnio dvasinio lygmens dvasinis lygmuo. autoriai. Taigi skaitydami žemesnio dvasinio lygmens autorių dvasines knygas, daugiausiai galime gauti šiek tiek žinių intelektiniu lygmeniu. Tačiau skaitydami šventųjų parašytus dvasinius tekstus, net skaitydami įgyjame Dieviškąją sąmonę, o tai ir yra dvasinės praktikos atlikimo tikslas.
• Skaitydami šventuosius raštus Šventieji raštai turėtume stengtis neapsiriboti trumparegišku sektantišku požiūriu. Turėtume stengtis jį suderinti su visa apimančiu dvasingumo mokslu.
• Skaitydami Šventąjį Raštą turime suprasti, kad tekstas turi numanomą prasmę. Svarbu, kad suprastume numanomą prasmę ir ją įgyvendintume praktiškai. Priešingu atveju, kad ir kiek kartų periodiškai skaitysime Šventąjį Raštą, tai duos mažai naudos mūsų dvasiniam augimui. Taip yra todėl, kad norint suvokti Šventojo teksto numanomą prasmę, reikia aukštesnio dvasinio lygio. Mūsų dvasinis lygis gali būti nepakankamai aukštas, kad galėtume suvokti teksto numanomą prasmę ir pagal dvasinį mokslą ją praktiškai pritaikyti.

3. Kaip turėtume studijuoti?

• Pirmiausia turėtume perskaityti dvasinio teksto įžangą, kad suprastume autoriaus ar sudarytojo ketinimus, kuriais jis parengė tekstą. Tai taip pat padėtų mums suprasti kontekstą, kuriame autorius ar sudarytojas aiškina dvasinius principus.
• Kiekviename žingsnyje turėtume užduoti sau klausimus, kad patikrintume, ar supratome kiekvieną teksto eilutę. Jei kuris nors aspektas mums neaiškus, turėtume jį išsiaiškinti su savo dvasiniu vadovu arba satsango Satsangas, kuriame dalyvaujame, vadovu.
• Kai tam tikra teksto dalis yra aiški, turėtume ją kam nors paaiškinti savais žodžiais. Paaiškindami koncepciją kitam asmeniui ir skatindami jį užduoti klausimus, galime sužinoti, kaip gerai supratome konkrečią koncepciją.
• Turėtume pasitikrinti, ar kada nors patyrėme tai, ką mokomės, ir paklausti savęs, kad jei ne, tai kodėl . Jei nepatyrėme tam tikros šventojo teksto tiesos, vadinasi, mums reikia atlikti daugiau dvasinės praktikos.
• Turėtume parengti konkrečius planus, kaip praktiškai įgyvendinti tai, ką supratome, ir kartkartėmis peržiūrėti, ar matome laukiamos pažangos požymius.
• Turėtume grįžti prie tų pačių tekstų todėl, kad kylant dvasiniam lygiui gerėja gebėjimas suprasti tekstą, didėja gebėjimas jį pritaikyti praktiškai ir pan.

3.1 Kiek laiko turėtume studijuoti?

Siekiantieji pirminiame etape: Šiame etape turėtume skaityti “tik dėl skaitymo”, t. y. tam, kad išsiugdytume tam tikrą tikėjimą dvasingumu ir jo praktika. Turėtume skaityti tuos Šventuosius tekstus, kurių pažodinė ir numanoma prasmė skiriasi minimaliai arba visai nesiskiria.

Vėliau, kai praktikuodami dvasingumą pradedame patirti dvasinių išgyvenimų dvasiniai išgyvenimai, šis skaitymas padeda juos patvirtinti. Pavyzdžiui, jei patiriame smilkalų kvapą neuždegę smilkalų lazdelės smilkalų lazdelė, nesijaučiame nei nustebę, nei susimąstę, jei jau esame apie tai skaitę ir supratę, kad tai dvasinė patirtis.

Siekiantieji, esantys viduriniame etape: Šiame etape mokymasis nėra toks svarbus, nes dabar tikime dvasingumu. Tačiau dar neturime aukštesnio lygio dvasinės patirties. Šri Šankaračarja yra pasakęs: ‘Žodžių tinklas – tai didžiulis miškas, dėl kurio protas klaidžioja ir kelia sumaištį’. Tai reiškia, kad net ir skaitymas gali sukelti sumaištį. Gana dažnai sutinkame žmonių, paskendusių teologinėse diskusijose ir dvasinių žodžių tinkle, kurie niekada nėra patyrę aukštesnių dvasinių būsenų – dvasinių emocijų dvasinė emocija (bhāv) ar Palaimos Palaima. Žmonėms, susidūrusiems su tokiomis kliūtimis, geriausia daugiau dėmesio skirti dvasinei praktikai pagal šešis pagrindinius dvasinės praktikos principus šeši pagrindiniai dvasinės praktikos principai.

4. Svarbiausia

Jei dvasinės praktikos nesiimame kartu su studijomis, kyla pavojus, kad dėl tuštybės, įgytos įnirtingai skaitant, ir iš to gautų žinių nepadarysime dvasinės pažangos. Dvasinės praktikos niekas nepakeičia, todėl visos mūsų studijos turėtų būti nukreiptos į tai, kad pasiektume aukštesnį dvasinės praktikos lygį.