Kasdieniame gyvenime, atlikdami kiekvieną veiksmą, visuomet suvokiame savo egzistenciją, nes ji giliai į mus įsišaknijusi. Tai suvokiame per 5 pojūčius, protą ir intelektą. Atitinkamai visi įvykiai vyksta arba yra patiriami ryšium su šiuo sąmoningumu. Dvasine prasme šią egzistenciją vadiname mažuoju ” aš “. Kita vertus, sielą (ātmā) arba mumyse esantį Dievą vadiname didžiuoju ” Aš”.
Kai pradedame atlikti dvasinę praktiką, pradedame suvokti aukštesnę jėgą, t. y. Dievą, veikiantį mūsų gyvenime. Darant dvasinę pažangą, Dievo suvokimas mūsų gyvenime ir aplink mus didėja. Taip pat mažėja dėmesys savo egzistencijai arba mažajam ” aš”.
Dvasinė emocija (bhāv) – tai " aš" gyvenime pakeitimas Dievo arba Guru (Dievo Mokymo principu) egzistavimo suvokimu su tokiu pat intensyvumu. Intensyvus Dievo arba Guru egzistavimo suvokimas bet kokia forma, kai atliekama kasdienė veikla, pagrįsta šiuo jausmu, ir gyvenimas patiriamas remiantis šiuo fonu, vadinamas dvasine emocija koncentruojantis į Dievą arba Guru.
Kai žmogus patiria dvasinę emociją, jo pasąmonė tuo metu susilieja su Dievu. Protas ir intelektas užleidžia vietą ir žmogus gali patirti didesnę bendrystę su Dievu.
Taigi tokioje būse Dvasinė emocija – tai būsena, patiriama atsidavimo kelyje (bhaktijoga) ir guru malonės kelyje (gurukrupajoga).
Toliau pateikiamas subtiliomis žiniomis paremtas dvasinę emociją išgyvenančio žmogaus piešinys. Šį subtiliomis žiniomis pagrįstą piešinį sukūrė SSRF siekiantysis, turintis labai išvystytą šeštąjį regėjimo pojūtį.noje žmogui nekyla jokių minčių ar abejonių apie dvasingumą ar Dievą.